- Galbūt, tuomet aš iš tikro esu visiškas šiknius?- specialiai tik dar labiau erzindamasis šis išskėtė rankas į šonus ir stebėjo kaip ilgakojė pasičiumpa iš jo marškinius. Senokai po Franco namus šmirinėjo moteris, ar juo labiau gulėjo jo lovoje. Na, kaip sakoma, naujų spalvų į garderobą įnešti niekada nebuvo bloga idėja. Tikriausiai. Mat ir pats save drąsiai galėjo priskirti tam vyrų tipui, kurie nė velnio nesuprato moterų.
- Ką gi, tau pasisekė, nes esu iš ties nuostabus kulinaras,- pasigirdamas dar pasivėlė sau plaukus ir nusekė paskui merginą iš kambario, tik deja, judviejų keliai išsiskyrė ties vonios durimis. Kad ir kaip bebūtu gaila, tačiau vyrui teko patraukti tiesiai koridoriumi pirmyn, jog pasiektu virtuvę. Kadangi pats rytais mėgdavo sočiai ir skaniai pavalgyti, todėl nieko nelaukdamas susirinko reikiamus ingridientus ir ėmė maišyti vaflių tešlą. Po gerų dvidešimties minučių, iškepęs purius ir išsipūtusius aukso spalvos vafliukus, juos gražiai sudėjo į dvi atskiras lėkštes, bei nepagailėjęs šokoladinio sirupo, dar ant viršaus užbėrė keletą miško uogų (žinoma, pirktų iš parduotuvės, nes mėlynių ar dar kokių kitokių uogų neišsiauginsi balkone). Netrukus ir tuščius puodelius pripildė šviežiai karšta kava, na o tuomet nieko nelaukęs prisėdo prie stalo ir trumpam įnyko į telefoną imdamas rašyti Milos buvusiam vaikinui, jog sandėris atšauktas, o Kunis ne jo nosiai.

- Galbūt, tuomet aš iš tikro esu visiškas šiknius?- specialiai tik dar labiau erzindamasis šis išskėtė rankas į šonus ir stebėjo kaip ilgakojė pasičiumpa iš jo marškinius. Senokai po Franco namus šmirinėjo moteris, ar juo labiau gulėjo jo lovoje. Na, kaip sakoma, naujų spalvų į garderobą įnešti niekada nebuvo bloga idėja. Tikriausiai. Mat ir pats save drąsiai galėjo priskirti tam vyrų tipui, kurie nė velnio nesuprato moterų.
- Ką gi, tau pasisekė, nes esu iš ties nuostabus kulinaras,- pasigirdamas dar pasivėlė sau plaukus ir nusekė paskui merginą iš kambario, tik deja, judviejų keliai išsiskyrė ties vonios durimis. Kad ir kaip bebūtu gaila, tačiau vyrui teko patraukti tiesiai koridoriumi pirmyn, jog pasiektu virtuvę. Kadangi pats rytais mėgdavo sočiai ir skaniai pavalgyti, todėl nieko nelaukdamas susirinko reikiamus ingridientus ir ėmė maišyti vaflių tešlą. Po gerų dvidešimties minučių, iškepęs purius ir išsipūtusius aukso spalvos vafliukus, juos gražiai sudėjo į dvi atskiras lėkštes, bei nepagailėjęs šokoladinio sirupo, dar ant viršaus užbėrė keletą miško uogų (žinoma, pirktų iš parduotuvės, nes mėlynių ar dar kokių kitokių uogų neišsiauginsi balkone). Netrukus ir tuščius puodelius pripildė šviežiai karšta kava, na o tuomet nieko nelaukęs prisėdo prie stalo ir trumpam įnyko į telefoną imdamas rašyti Milos buvusiam vaikinui, jog sandėris atšauktas, o Kunis ne jo nosiai.

aaaaaaaaaaaaaaaaaaaa